Estija Pelkėse

Ne tik baltu paplūdimiu keliautojus džiugina trečias pagal dydį Estijos miestas ir „vasaros sostine“ vadinamas kurortas Pernu. Aktyviausi turistai kviečiami aplankyti didžiąją pelkę Soomaa ir senas žirgų veisimo tradicijas turintį Tori miestelį. Vietiniai gyventojai svetimšalius supažindina ne tik su kelionių po raistą ypatybėmis, bet ir parodo, kurioje Estijos vietoje greičiausiai galima pasiekti pragarą.

Po pelkę keliauja ne tik turistų grupės, bet ir dažnas Pernu gyventojas. Kelis kilometrus po visą pelkę besitęsiantys takai, vedantys į raisto platybes, leidžia pasigrožėti Estijos gamta. Čia, anot Estijos gamtininkų, gausu lūšių, briedžių, pasitaiko viena kita meška, o vilkų tiek daug, kad jiems netgi išduodami medžioklės leidimai. Estai tuo didžiuojasi ir juokauja: „Jei latvių spaudoje pranešama, kad buvo pastebėta rudoji meška, mes visada sakome, kad ji ten atklydo iš Estijos.“

Senoji Talino dvasia

Kaip iš atviruko...

Turbūt ne vienas iš jūsų buvo nuvykęs į Taliną. Estijos sostinė Talinas (est. Tallinn) kartu yra ir svarbiausias šalies uostas, įsikūręs šalies šiaurėje, pietinėje Suomijos įlankos pakrantėje. Ši pakrantė finų genčių buvo apgyvendinta 2000 m. pr. Kr.  Pirmą kartą Europos žemėlapyje Talinas pažymėtas 1154 m. arabų geografo al-Idrisi. XIII a. Talinas tapo svarbiu uostu Skandinavijos-Rusijos prekybos kelyje, ėmė plūsti kryžiuočiai, apkrikštiję šalį. 

    1285 m. Talinas prisijungė prie Hanzos pirklių sąjungos. Viduramžiais Talinas, kuriame gyveno apie 8000 gyventojų, klestėjo. Miestas turėjo 66 tvirtoves (iš kurių išlikę 19) ir buvo apsuptas sienomis. Talinas – vienas geriausiai išlikusių viduramžių miestų Europoje. Taline gyvena maždaug trečdalis Estijos gyventojų. Miestą sudaro 3 istorinės dalys: Toompea, arba „Katedros kalva“ (miesto valdžios centras), Senamiestis (senovinis Hanzos stiliaus miestas) ir gyvenamoji dalis, esanti į pietus nuo senamiesčio. Talino senamiestis yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 1997 m. Taline medinių pastatų nedaug, taigi nenuniokotas gaisrų senamiestis išsaugojo senąją dvasią. Išlikę nemažai viduramžiais statytų bažnyčių, pirklių rezidencijų, akmenimis grįstos siauros gatvelės.  Talino pavadinimas kildinamas iš žodžių junginio taani linn reiškiančio „danų miestas“ arba „danų pilis“. Danai miestą valdė nuo 1219 m. Kitas vardo kilmės aiškinimas susijęs su žodžių junginiu tali linna, reiškiančiu „žiemos pilis“. Danai, vokiečiai ilgą laiką Taliną vadino Reveliu (est. Rävala).

Saremos sala

Saremos sala neprimena šiltųjų kraštų, bet maždaug 2700 km² plote yra ką pamatyti. Į didžiausią Estijos salą kėlėmės keltu. Jos teritorijoje siūlomos sausumos ir vandens pramogos, bet mus labiau domino istorinės ir gamtos vertybės – lankytinos Saremos salos vietos. Beje, Sarema keliu susijungta su Muhu sala, tad aplankėme ir ją.

Anglos vėjo malūnų kalva – vienintelė išlikusi Saremos saloje, anksčiau malūnus turėjo visi kaimai. Juos gyventojai už pagrindo galėjo pasukti pagal vėjo kryptį – tai gan retas malūno modelis.

Kuresarės vyskupų pilis-tvirtovė (XIV a.) – viena geriausiai išsilaikiusių tvirtovių Baltijos šalyse. Joje įkurtas muziejus, supažindinantis su Saremos istorija. Pilis prižiūrėta, įdomu ir malonu žvilgtelti į jos vidų.

Kaali meteorito krateris – visame pasaulyje žinomas lankytinas Saremos salos objektas.

Kraterio plotis – 110 m, o gylis – 22 m. Dėl jo amžiaus vis dar ginčijamasi, vienoje teorijų teigiama, kad krateris suformuotas maždaug prieš 2400-7500 metų. Kaali ežeras – didžiausias iš kraterių bei vienintelis išlikęs tokio pobūdžio reiškinys Europoje.

Muhu sala – Muhu tvirtovė pastatyta iš žvyro, žemės ir akmenų. Šiuo metu išlikusios tik kelios jos sienos. Lankytinas, pastatytas XV a. pastatytas, Padaste dvaras.

Koguva etnografinis kaimas. Namai ir įvairiausi ūkiniai pastatai bei autentiška aplinka, panašiai kaip mūsų žvejo miestelis Smiltynėje, palikti to meto rakandai ir kiemo interjero detalės. Prie pat įsikūręs muziejus, kur eksponuojami to krašto apranga ir jos detalės.

Šaltinis: http://www.makalius.lt/kelioniu-ispudziai/estija/saremos-sala-istorine-autentika-ir-unikalus-gamtos-objektai-2/

Kengūra

Priekinės galūnės penkiapirštės, trumpos, su aštriais nagais, o užpakalinės – labai stiprios ir ilgos

Žirafa

Žirafinių šeimos stambus porakanopis žinduolis, paplitęs Afrikos savanose

Orangutangas

Žodis orangutanas kilęs iš malajų kalbos žodžių orang hutan, reiškiančių miško žmogų.

Zoologijos sodas Rygoje

Rygos Zoologijos sodas įsikūręs didžiausiame Rygos parke „Mežaparks“, Kišezers ežero pakrantėje.  Šis 20 ha plotą užimantis zoologijos sodas buvo įkurtas XX a. pradžioje, o  dabar čia gyvena jau 405 rūšys gyvūnų – žinduoliai, paukščiai, žuvys, bestuburiai, amfibijos ir reptilijos. Daugiau kaip 40 šių rūšių yra įtrauktos į Raudonąją knygą. Viso čia įkurdinta daugiau kaip 3500 gyvūnų, kurių skaičius kasmet didėja, nes į zoologijos sodą vis atkeliauja nauji gyventojai. Taip pat populiaciją didina palikuonis vedantys paties zoologijos sodo augintiniai. 2009m. duomenimis, Rygos Zoologijos sodą aplankė 253 tūkstančiai lankytojų.
Ten pamačiau įspūdingų gyvūnų, kurie sukėlė didelį įspūdį, todėl keletą jų pamatysite ir čia :)

Šaltinis: http://www.way2latvia.com/lt/keliones-latvija/rygos-zoologijos-sodas