 |
| Kaip iš atviruko... |
Turbūt ne vienas iš jūsų buvo nuvykęs į Taliną. Estijos sostinė Talinas (est. Tallinn) kartu yra ir svarbiausias šalies uostas, įsikūręs šalies šiaurėje, pietinėje Suomijos įlankos pakrantėje. Ši pakrantė finų genčių buvo apgyvendinta 2000 m. pr. Kr. Pirmą kartą Europos žemėlapyje Talinas pažymėtas 1154 m. arabų geografo al-Idrisi. XIII a. Talinas tapo svarbiu uostu Skandinavijos-Rusijos prekybos kelyje, ėmė plūsti kryžiuočiai, apkrikštiję šalį.
1285 m. Talinas prisijungė prie Hanzos pirklių sąjungos. Viduramžiais Talinas, kuriame gyveno apie 8000 gyventojų, klestėjo. Miestas turėjo 66 tvirtoves (iš kurių išlikę 19) ir buvo apsuptas sienomis. Talinas – vienas geriausiai išlikusių viduramžių miestų Europoje. Taline gyvena maždaug trečdalis Estijos gyventojų. Miestą sudaro 3 istorinės dalys: Toompea, arba „Katedros kalva“ (miesto valdžios centras), Senamiestis (senovinis Hanzos stiliaus miestas) ir gyvenamoji dalis, esanti į pietus nuo senamiesčio. Talino senamiestis yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 1997 m. Taline medinių pastatų nedaug, taigi nenuniokotas gaisrų senamiestis išsaugojo senąją dvasią. Išlikę nemažai viduramžiais statytų bažnyčių, pirklių rezidencijų, akmenimis grįstos siauros gatvelės. Talino pavadinimas kildinamas iš žodžių junginio taani linn reiškiančio „danų miestas“ arba „danų pilis“. Danai miestą valdė nuo 1219 m. Kitas vardo kilmės aiškinimas susijęs su žodžių junginiu tali linna, reiškiančiu „žiemos pilis“. Danai, vokiečiai ilgą laiką Taliną vadino Reveliu (est. Rävala).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą